Esmeralda

Šviesk dek ugnie sužvarbo mano siela
Jau nuo aistros ją saugot nebemiela
O keisti jausmai man širdį drasko taip giliai
O Esmeralda aš lenkiuosi tau vienai
cnt luošio kryžiaus aš prikaltas kankinuos
Iškęsiu viską jei likimas meilę duos
Jei bet Kupriaus kelias vien patyčios ir keiksmai
Nebūsiu žemėj aš laimingas amžinai
Net po mirties ramybės rast nelemta man
Už meilės naktį iškeliaučiau pragaran

O rojus tavyje kur tu palaima
Jau aš prie tavo kojų o nelaimė
Kaip svaigu per nuodėmę keliaut minčių takais
Beprotiška gyventi ir nežengti jais
Vienuolio meilė paprasta kaip ir žmogaus
Įžūliai veržėsi čigonė link dangaus
O žiauri lemtie bedugnę skausmui išrinkai
Pasmerktas aš kančioj gyventi amžinai
Net po mirties ramybės rast nelemta man
Už meilės naktį iškeliaučiau pragaran

Tau šiltas meilės sapnas Esmeralda
Tau tyras kūno balsas Esmeralda
Kaip kaip šauksmą be vilties be aido išdalint
Kai atsakas sugrįžta akmeniu širdin
Dangaus Madona tavo galios per mažai
Nutiest kelius ir lieptus meilei uždraustai
Leisk leisk nesiskirti o beprotiška viltie
Gražuolė vyrą paverčia vergu širdies
Net po mirties ramybės rast nelemta man
Už meilės naktį iškeliaučiau pragaran

Ir dieną naktį tavo veidą vis matau
Maldas Madonai lūpos šnabžda vien tik tau
Leisk leisk nesiskirti o beprotiška viltie
Gražuolė vyrą paverčia vergu širdies
Net po mirties ramybės rast nelemta man
Už meilės naktį iškeliaučiau pragaran
Už meilės naktį iškeliaučiau pragaran