Reikia Nedaug

Akys, augalai sukasi į rytus
Duok, žeme, atsigerti savo syvus
Vaizduotė atsigauna kai palyja
Tiek laukiau, kad nutraukčiau šitą tylą
Kaip iš dugno atsispyrusi pakyla
Kas viduj ilgai miegojo, tapo gyva

Širdies taktus garsiau girdžiu
Jos dūžiais su savim kalbu
Nes jeigu sulaukiau, kol tylą sulaužiau
Iš naujo kalbėti išmoksiu

Kai žiežirba lūpom
Gražina žodžius
Žinai, kad reikia nedaug
Žinai, kad reikia nedaug
Matyti per dūmus kai trūks spindulių
Žinai, kad reikia nedaug
Žinai, kad reikia nedaug
Nedaug