Tu Mano Vasara

Leidos saulė, buvo vakaras ramus
Parugėm ėjau aš vienas į namus
Prie šaltinio skaidruonėlio pasukau
Prie šaltinio ją tada susitikau
Tai skaidrumas, tai šaltumas to vandens
Atsisėdom mudu dviese ant akmens
Dvelkia saulė, pievų vėjas, kadagiai
Ir kalbėjo, ir šnarėjo mums rugiai-iai-iai

Tu - mano vasara, pilna žiedų
Baltų, margų, kvapnių be proto
Papuošk mane savo saldžiu
Tuo bučiniu spalvotu

Tu - mano vasara, pilna žiedų
Baltų, margų, kvapnių be proto
Papuošk mane savo saldžiu
Tuo bučiniu spalvotu

Ir atsakė mums lakštingala balsu
,,Jūsų meilė, jūsų laimė aš esu"
Ir atsakė tą vakarą jinai
,,Jūsų laimė aš čiulbėsiu amžinai"

Tu - mano vasara, pilna žiedų
Baltų, margų, kvapnių be proto
Papuošk mane savo saldžiu
Tuo bučiniu spalvotu

Tu - mano vasara, pilna žiedų
Baltų, margų, kvapnių be proto
Papuošk mane savo saldžiu

Tu - mano vasara, pilna žiedų
Baltų, margų, kvapnių be proto
Papuošk mane savo saldžiu
Tuo bučiniu spalvotu

Tu - mano vasara, pilna žiedų
Baltų, margų, kvapnių be proto
Papuošk mane savo saldžiu
Tuo bučiniu spalvotu

Tu - mano vasara, pilna žiedų
Baltų, margų, kvapnių be proto
Papuošk mane savo saldžiu
Tuo bučiniu spalvotu