Naikintuvas

Noriu grįžti, bet jau nebegaliu
Akys temsta nebematau spalvų
Saulės šilumos jau nebejaučiu
Reikia bėgti reikia visu greičiu

Nai-kin-tu-vas
Nai-kin-tu-vas
Nai-kin-tu-vas
(Nai-kin-tu-vas)

Į ekraną žiuri be paliovos
Vėl meluoja tau kaip visados
Pasimetęs jau nuo visų seniai
Nebesupranti, kad spąstai tai
Netgi jei pabėgsi tave suras
Kur esi jam tu pasakysi pats
Vėl į tripą
Tave įtrauks
Nežinai tu pats kas tavęs ten lauks

Nai-kin-tu-vas
Nai-kin-tu-vas
Nai-kin-tu-vas
(Nai-kin-tu-vas)

Tirpsta kojos jėgų nebeturiu
Jis vėl stebi žvilgsnį seniai jaučiu
Viskas baigta pabėgt nebegaliu
Nuo jo slėptis jau nebėra minčių

Nai-kin-tu-vas
Nai-kin-tu-vas
Nai-kin-tu-vas
Nai-kin-tu-vas