Moteris

Nužudyta, pražudyta moteris
Nužudyta, pražudyta moteris
Dėl savo meilės nekalta
Aš skridau sniege
Kol jos lavoną nešė paslapčia

Mačiau pro langą šešėlius
Begarsius, bet kvapnius
Jie paliko plunksną tarp žolių
Jos riksmą dar girdžiu

Žemėj baltoj aš guliu
Trikampį iš rankų padaręs meldžiu
Bet ko kas klauso? Ar galiu?
Užmiršt jos balsą per sunku

Šauklių negirdžiu
Tik bėgančias kojas
Ir krentantį sniegą
Nes aš vaivorykštėj gimęs

Praradau visą sėkmę, praradau visą sėkmę

Mačiau kaip ten ėjai tu
Kaltas dėl mirties juodos
Parodyk savo ranką
Ji raudonos spalvos