Medžių Giesmė

Ruduo atėjo, ir lapai pagelto
O paukščiai išskrido, paliko tik skausmą
O medžiai stovėjo, liūdni ir neramūs
Sulinkę ir tylus, be saulės ir laimės

Ruduo atėjo, ir verkė dangus
O medžiai stovėjo, vėjas draskė lapus
Nudraskė nuo medžių liūdnų, vienišų
Ir verkė vėl medžiai, palikę be jų

Ko liūdi medžiai, kas pasakys?
Ko verkia medžiai, kas pasakys?
Ko stovi medžiai, nuogi ir pilki?
Kas, kas, kas pasakys?

Visi tylėjo, nieks neatsakė
Nes nieks negirdėjo, nes nieks nematė
Kaip verkia medžiai, rankas ištiesę
Rankas ištiesę į didelę saulę

Visi tylėjo, nieks neatsakė
Nes nieks negirdėjo vienišo šauksmo
Visi skubėjo, skubėjo gyventi
Ir nieks nenorėjo medžių suprasti

Ko šaukia medžiai, kas pasakys?
Ko miršta medžiai, kas pasakys?
Ko nebegieda paukščiai šakos?
Kas, kas, kas pasakys?

Ruduo atėjo, ir lapai pagelto
O paukščiai išskrido, paliko tik skausmą
O medžiai stovėjo, liūdni ir neramūs
Sulinkę ir tylus, be saulės ir laimės