Des

Užsimerkęs jaučiu, kaip gundo mane
Skrist tarp žvaigždžių, nert vandenyno dugne
Vandenyne daug jausmų, daug minčių
O tarp žvaigždžių – taip ramu
Gera, netgi daros nuobodu

(Nuobodu, nuobodu)
Priprast ir kentėt, ir nežinot, bet nuobodu (nuobodu, nuobodu)
Trūkinėja oda nuo nepastovių jausmų (nuobodu)
Širdis stingsta, nors apdengta liepsna (nuobodu)
Viduj kažkas rėkia, lyg skersdama

Priprast ir kentėt, ir nežinot, bet nuobodu
Trūkinėja oda nuo nepastovių jausmų
Širdis stingsta, nors apdengta liepsna
Viduj kažkas rėkia, lyg skersdama
Lyg skerdama

Užvertos akys jaučia tik tylą
Tvirta širdis suspindi ir kyla
Aš nebematau ir nebejaučiu
Vandens ir žvaigždžių apimt negaliu

Užvertos akys jaučia tik tylą
Tvirta širdis suspindi ir kyla
Aš nebematau ir nebejaučiu
Vandens ir žvaigždžių apimt negaliu

Negaliu
(Oo, oo...)
(Negaliu)