Tavo Spalvos
Linas Adomaitis
3:45Karo nori? Sako, nori karo Nejuokink, nusileisk ant žemės ir įkalk prie baro Gal suplaks kokteilį barmenas meiliai atmerks akis Už gražias akis staigiai Kariaut gali su moliais kalibro kito Tik kulkų arsenale nėra - nesupranti šito Čia - aštriau nei meksikonų burito Ar būti skolingam Donui Vito Paleidžia ten kulką ir viskas taškos O čia drabstaisi purve - vienas kitą kruša kaip kine Neapykanta liejas ir lėtai žudo Žodis po žodžio ir stipriausius guldo Ten meilė baigiasi kaip prasidėjo Lėtai, aistringai Kas nusidėję, kas bybį dėję Kas pabaigai pamatus padėjo Abu norėjo prarast, ką turėjo Ji mano, kad kaltė mano Pasaulį griaunu ne tik savo, bet ir tavo Susuko galvą kitų ir savo Sveikinu - gavai, ko norėjai - bravo Ji mano, kad kaltė mano Pasaulį griaunu ne tik savo, bet ir tavo Ji kala vinį į širdį ir į galvą Sveikinu - gavai, ko norėjai - (bravo) bravo Ką mes norėjom pakeist? Nesėkme laimę paleist Kiek kartų dar paleisiu tave? Gal kada nors, gal ne Aš mušu būgnus, tu mane Man skauda, tau skauda, esmė kame? Uždarom duris, tu ten, aš čia Rakiname jas ar ne? Jos tirština spalvas, padaugina iš trijų Myli? - Myliu. Nori tylos - tyliu Priekaištauja: "tai ko tyli, jei myli?" Pasirodo, ne meilėje tiesa slypi Kaltina būtais ir nebūtais dalykais Babkės, šmutkės, tūsai Barzda, nenuskusti ūsai Trūksta visko mums, trūksta visko, Push'ai Gyvenam kažkur miške tarsi glušai Kai nori visko, iš karto nieko negauni Jei nėr vienybės vizijos, save apgauni Šeima ne buožės, kad artų už dyką Šeima stato ateitį ne viens ant kito Sunkumai lipdo, ne ardo Nelimpa - matyt, nelips ir iš penkto karto Iš antro galo Kas išvadas padaro Kas nori taikos, o ne karo Ką mes norėjom pakeist? Nesėkme laimę paleist Kiek kartų dar paleisiu tave? Gal kada nors, gal ne Aš mušu būgnus, tu mane Man skauda, tau skauda, esmė kame? Uždarom duris, tu ten, aš čia Rakiname jas ar ne? Kaip pankas, aš pankas, taip, pankas Ir blogas žodis blogiau nei tankas Su juo kariaut gali, su pykčiu ne Ne viskas perkama, o laimė ypač - ne Visi rugsėjo pirmąją su šypsena perka gėles Sūnui, dukrai, mokiniui - žinai pats O mano brolis neša jas ten pat kasmet Jis perka rožes kasmet ten pat Ramiai prie mylimosios kapo stovi Tik meilė ir kančia jų lobis - ji ten, o jis čia Ir nesvarbu, kas buvo Džiaugsme ir liūdesy kaip kumštis jie buvo Buvo visko, buvo kaip ir pridera Juokas, ašaros tik aistros įberia Tik, va, Dievulis nusprendžia kitaip Tave, mane ar ją jis pasirenka savaip Pūsk prieš vėją, kiek turi oro Turi gerų norų - prisijunk, duosiu forų Išleisk savo angelus ir demonus Lai skrenda ten, kur nori Juk laikas nestovi Ką mes norėjom pakeist? Nesėkme laimę paleist Kiek kartų dar paleisiu tave? Gal kada nors, gal ne Aš mušu būgnus, tu mane Man skauda, tau skauda, esmė kame? Uždarom duris, tu ten, aš čia Rakiname jas ar ne? Ką mes norėjom pakeist? Nesėkme laimę paleist Kiek kartų dar paleisiu tave? Gal kada nors, gal ne Aš mušu būgnus, tu mane Man skauda, tau skauda, esmė kame? Uždarom duris, tu ten, aš čia Rakiname jas ar ne?