Vandenynai (Dedikacija Saulei)

Kai mintimis ragaujame drugelių medų
Ir kai svajonėmis užliejame akis
Mes dykumas paverčiam vandenynais
Kuriais išplaukiam į neatrastas šalis

Ir plaukiame laivais ieškoti aukso
Kurį vėliau išmainom į žuvų maldas
Mes savo juoką paverčiame upeliais
O ašaras išbarstome druska

Aš jau ne lašas jūroj, o jūra manyje
Galiu užliet plačiausias dykumas ir kalnus
Bet tavo akys dar gilesnės už mane
Tu - mano saulė vandenyno gelmėse

Kai užmetam tinklus į platų dangų
Žvejodami draugystę amžiną nors kart (amžiną nors kart)
Mes vėl paleidžiam pasroviui likimą
O patys skęstam meilėj ir nenorime išnert

Aš jau ne lašas jūroj, o jūra manyje
Galiu užliet plačiausias dykumas ir kalnus
Bet tavo akys dar gilesnės už mane (tu - mano saulė)
Tu - mano saulė vandenyno gelmėse

Tu mano saulė vandenyno (vandenyno)
Tu mano saulė vandenyno
Tu mano saulė vandenyno
Gelmėse
Gelmėse
Gelmėse

Aš jau ne lašas jūroj, o jūra manyje
Galiu užliet plačiausias dykumas ir kalnus
Bet tavo akys dar gilesnės už mane
Tu - mano saulė vandenyno gelmėse

Aš jau ne lašas jūroj, o jūra manyje
Galiu užliet plačiausias dykumas ir kalnus
Bet tavo akys dar gilesnės už mane (tu - mano saulė)
Tu - mano saulė vandenyno gelmėse

Tu - mano saulė vandenyno gelmėse
Tu - mano saulė vandenyno gelmėse