Pilnatis

Kokios naktys didžiulės ir žalios, ir kvepiančios būna!
Upėj spindi kaip peilis šviesa nerami ir skaudi
Aš brendu per rasas pagal ūžiantį žalią malūną
Į tą naktį, kuri nebesutelpa mano širdy

Ant baltų debesų spinduliai nejudėdami guli
Ir į verkiančią tylumą medžiai nuleido šakas
Miško vagys ir moterys žiūri į sunkų mėnulį
Vagys juokias, o moterys verkdamos laužo rankas

Aš brendu per rasas, per stiklinį vidurnakčio vyną
Liūdesių vaivorykštė pražysta ant mano galvos
Skrenda mano šešėlis į naktį ugningą ir gryną
Kaip šešėlis žvaigždės, kaip šešėlis žvaigždės, žvaigždės negyvos

Tokią naktį trapi melancholija žemėje plečias
Ir virpėdama tirpsta numirusio vaiko šypsniu
Ir į žalią mėnulio voratinklį, kabantį medžiuos
Krenta širdys išblyškusių ir nelaimingų žmonių

Aš brendu per rasas, per stiklinį vidurnakčio vyną
Liūdesių vaivorykštė pražysta ant mano galvos
Skrenda mano šešėlis į naktį, ugningą ir gryną
Kaip šešėlis žvaigždės, kaip šešėlis žvaigždės, žvaigždės negyvos

(Tu brendi per rasas, per stiklinį vidurnakčio vyną
Liūdesių vaivorykštė pražysta ant tavo galvos
Skrenda tavo šešėlis į naktį, ugningą ir gryną
Kaip šešėlis žvaigždės, kaip šešėlis žvaigždės negyvos)

Aš brendu per rasas, per stiklinį vidurnakčio vyną
Liūdesių vaivorykštė pražysta ant mano galvos
Skrenda mano šešėlis į naktį, ugningą ir gryną
Kaip šešėlis žvaigždės, kaip šešėlis žvaigždės, žvaigždės negyvos