Pasaka

Ir kai ateis naktis
Aš leisiu meilei išsiskleist
Užmerkusi akis
Kaip lietų įsileisiu
Virš laukų ir klonių
Nuskrisiu paskui vėją
Link dausų
Ant skraistės ir žvaigždžių
Ir leisiu tau ateit
Kai nieko nebelauksiu
Ir leisiu vėl išeit
Sakydama: "aš lauksiu"

Tik tu man parašyk
Pabūk ligi aušros
Tik tu man paskaityk
Kol ryto saulė patekės
Ir naktį išsklaidys

Ir kai ateis naktis
Aš žvelgsiu tamsai į akis
Pavargusi nuleisiu
Tau galvą ant krūtinės

Tik tu man parašyk
Pabūk ligi aušros
Tik tu man paskaityk
Kol ryto saulė patekės
Ir naktį išsklaidys