Baimė

Užmiršau, kas pradėta
Savo laiką ir vietą
Įprastai dienos slenka
O aš už slenksčio nykstu
Ten ir tu, ten ir tu
Ten ir tu, ten ir tu

Apsiblausęs rytas krenta
Ant pilkų akių
Egzistuoju tam, kad būčiau
Būnu, nes esu
Nesvarbu
Nesvarbu

Penkios vinys lyg krutinėj
Duria, kai bandau kvėpuot
Mintys tuščios tartum sienos
Baigiančios ratu apstot
Ten ir tu, ten ir tu
Ten ir tu, ten ir tu

Apsiblausęs rytas krenta
Ant pilkų akių
Egzistuoju tam, kad būčiau
Būnu, nes esu

Nesvarbu, kas pradėta
Keičias laikas, – ji lieka
Nesvarbu, kas pradėta
Keičias laikas, – ji lieka
Nesvarbu, kas pradėta
Keičias laikas, – ji lieka
Nesvarbu, kas pradėta
Keičias laikas, – ji lieka