Juodaesi

Vieša paslaptis
slėpti save.
Reikia tavęs
labiau nei vandens.

Po žvilgsnio į jūrą
traukiu žodžius,
kuriuos man rašei
kaip naują puzlę metei

kelius apkabinęs į žeme žvelgiu,
keistas formas stebiu,
bet spalvą vieną regiu.

Aiškių vaizdų aš nerandu,
pirmyn atgal verčiu.
Taip juoda ir kreiva
net delioti nejauku.

Puzlė tai tu
tik ko spalvų negausu.
Akys tuščios, matau,
abejoji pati...
...ką bandai pasakyt,
nežinau ar tiesa,
nežinai ir pati,
dar pačiai nejauku,
nes... juoda esi.

Nes juoda esi,
juoda esi,
dar pačiai nejauku,
nes juoda tu esi.

Nežinai dar pati,
dar pačiai nejauku,
abejoji pati,
nes juoda tu esi,
juoda tu esi.