Anykščių Šilelis

Kalnai kelmuoti, pakalnės nuplikę!
Kas jūsų grožei senobinei tiki?
Kur toj puikybė jūsų pasidėjo?
Kur ramus jūsų ūžimas nuo vėjo
Kai balto miško lapeliai šlamėjo
Ir senos pušys siūravo, braškėjo?
Kur jūsų paukščiai, paukšteliai, paukštytės
Katrų čiulbančių teip ramu klausytis?

Skujom, šakelėm ir šiškom nuklotą
Kepina saulė nenaudingą plotą
Visa prapuolė, tik ant lauko pliko
Kelios pušelės apykreivės liko

O miškan, būdavo, eini!
Kur tik žiūri, vis gražu: žalia, liekna, gryna!
Kur tik uostai, vis miela: giria nosį trina!
Kur tik žiūri, vis gražu: žalia, liekna, gryna!
Kur tik uostai, vis miela: giria nosį trina!

Atmena seneliai šituos smėlynus
Senobių palikimo gražius ąžuolynus
Augę kaip nendrės, žaliavę kaip rūtos
Liemenys ir viršūnės drūtos
Po lygumas traukęsis liepynas
Gojais apžėlęs, kai kur viškai grynas
Žiedais bites penėjęs, saldų medų daręs
Ligas lietuvių su prakaitu varęs

Skujom, šakelėm ir šiškom nuklotą
Kepina saulė nenaudingą plotą
Visa prapuolė, tik ant lauko pliko
Kelios pušelės apykreivės liko

O miškan, būdavo, eini!
Kur tik žiūri, vis gražu: žalia, liekna, gryna!
Kur tik uostai, vis miela: giria nosį trina!
Kur tik žiūri, vis gražu: žalia, liekna, gryna!
Kur tik uostai, vis miela: giria nosį trina!

Tai toks miškas traukęsis par Lietuvos žemę
Visi plotai žaliavę, pavėne aptemę
Visos buvę viršūnės vienybėn suspynę
Kaip lietuvninkų širdys int vieną tėvynę

Kur tik žiūri, vis gražu: žalia, liekna, gryna!
Kur tik uostai, vis miela: giria nosį trina!
Kur tik žiūri, vis gražu: žalia, liekna, gryna!
Kur tik uostai, vis miela: giria nosį trina!