Ant Tėvo Dalgio Ašmenų

Lankoj pražydo dobilai
Griežlė skardena neramiai
Kartoja šienpjoviams lig ryto
Kad pirmo šieno nesulytų

Kad neišlytų iš žiedų
Pirmų rasų ir spindulių
Jų šienui žiemą šitaip reikia
Tada saldus bus pienas vaikui

Ant tėvo dalgio ašmenų
Aušra žėrėdavo, menu
Galandant lyg varpai skambėjo
Gandrai į pradalgę lydėjo
Ant tėvo dalgio ašmenų

Visiems mums buvo čia drąsu
Ir viskas buvo mūs visų
Medžius vadinome mes broliais
O kalnelius – kapais senolių

Kol nelauktai žinia baisi
Lyg žaibas kilo debesy
Kryželį numušė nuo klevo
Tremtin mus siųsti atvažiavo

Ant tėvo dalgio ašmenų
Aušra žėrėdavo, menu
Galandant lyg varpai skambėjo
Gandrai į pradalgę lydėjo
Ant tėvo dalgio ašmenų

Žvaigždės raudonis atvarte
Ugnim žėravo nejaukia
Ir skrido bėgiais begaliniais
Raudodama dalia tremtinio

Sapnuos vaidenas dobilai
Kad šieną pjaut jau per vėlai
Kad rūdys tėvo dalgį ėda
Lankoj juk vyturiai negieda

Ant tėvo dalgio ašmenų
Aušra žėrėdavo, menu
Galandant lyg varpai skambėjo
Gandrai į pradalgę lydėjo
Ant tėvo dalgio ašmenų